Gyveno toks žmogutis,
Meno kurinys,
Jo vardas buvo Maiklas.
Jis bandė keist pasaulį,
Visiems vaikams padėt,
Ir visiems vaikams padėjo,
Nes jis vaikus mylėjo,
Mylėjo iš širdies.
Kiek dainų Jo pridainuota,
Ir kiek šokių Jo prišokta,
Kiek albumų jau išleista
Kiek dainų Jo prirašyta,
Kiek koncertų jau sutengta,
Kiek jo klipų suvaidinta,
Kiek dainų Jo pridainuota,
Ir kiek šokių Jo prišokta
Tu ne vienas,
Aš visada su tavimi,
Ir visados už tave,
Tu ne vienas.
In nors kiti kalbės ir šmeiš Tave,
Prisimink mane, jug
Tu ne vienas,
Aš visada su Tavimi
Maiklas, tai didvyris,
Maiklas, tai pasaulis.
Jis nuostabus kūrėjas,
Maiklas tai didvyris.
Jis nuostabus šokėjas, -
Jis nuostabus žmogus,
Maiklas tai didvyris,
Maiklas tai pasaulis.
Dėl Jo mes alpstam,
Ir verkiam mes dėl Jo.
Juo gyvenam,
Dėl jo mes alpstam,
Ir bandom keist pasaulį
Į geresnį negu buvo,
Dėl jo mes alpstam
Ir verkiam mes dėl Jo.
APIE TAVE
Tavo šviesų veidą, pakeitė kiti
Tavo gerą širdį, apšmeižė visi
Tavo gerą būdą, pasisavino kiti
Tavo nuostabų pasaulį, perkuria visi
Tavo brangų laiką, pamiršo jau visi.
Tavo visą skausmą perkreipia kitaip,
Bet Tavo gražios dainos lieka atminty...
Ten, aukštai
Angelai
Mokos Maiklo šokių,
Kai numirsiu,
Aš tikiu,
Kad ir aš taip šoksiu.
Ir Jis išmokins mane
Savo šauniausių šokių.
Nežinau ką pasakyti
Trūksta žodžiū parašyti,
Ir tam skausmui išsakyti
Prireiktų šimto jūrų ašaroms išlieti
Žinau, pavėlavau,
Per vėlai tą supratau,
Ir gailiuosi aš labai
Dėl to ką padariau blogai
Vienišas Karalius
Vienišas Karalius,
Karalius, be žmonos,
Ir kamgi jam tos žmonos?
Juk dėmesio užtektinai.
Vien tik fanų ir draugų,
aplinkinių bučinių
Ašarų, riksmų,
Žodžių ir dainų.
Apie visus
Gaila man pasaulio,
Gaila fanų tų,
Kurie negerbia Maiklo,
Vadina prastesniu,
Gaila man ir Maiklo,
Ir kam tas šmeištas jam?
Gaila Jo vaikų,
Kurie liko be tėvų.
Atleidimas
Visas gėles nuskinsiu,
Po kojom Tau sunešiu,
Maldausiu atleidimo,
Ir gero žodžio Tavo.
Žinau, kad man atleisi,
Žinau aš tai ir tiek.
Tik nežinau aš kiek,
Bet, su maža viltim tikėsiu,
Kad pasaulyje kitam,
Susitiksime tikrai.
Tada ir pasakysiu kad myliu amžinai.
Kiti tavęs nemėgsta,
Apkalba visaip,
Anksčiau net nežinojau,
Ar tai tiesa ar ne.
Dabar tikrai žinau,
Beveik visi meluoja.
Ir klysta juk visi,
Bet gyditi pasaulį, juk turime visi.
Meno kurinys,
Jo vardas buvo Maiklas.
Jis bandė keist pasaulį,
Visiems vaikams padėt,
Ir visiems vaikams padėjo,
Nes jis vaikus mylėjo,
Mylėjo iš širdies.
Kiek dainų Jo pridainuota,
Ir kiek šokių Jo prišokta,
Kiek albumų jau išleista
Kiek dainų Jo prirašyta,
Kiek koncertų jau sutengta,
Kiek jo klipų suvaidinta,
Kiek dainų Jo pridainuota,
Ir kiek šokių Jo prišokta
Tu ne vienas,
Aš visada su tavimi,
Ir visados už tave,
Tu ne vienas.
In nors kiti kalbės ir šmeiš Tave,
Prisimink mane, jug
Tu ne vienas,
Aš visada su Tavimi
Maiklas, tai didvyris,
Maiklas, tai pasaulis.
Jis nuostabus kūrėjas,
Maiklas tai didvyris.
Jis nuostabus šokėjas, -
Jis nuostabus žmogus,
Maiklas tai didvyris,
Maiklas tai pasaulis.
Dėl Jo mes alpstam,
Ir verkiam mes dėl Jo.
Juo gyvenam,
Dėl jo mes alpstam,
Ir bandom keist pasaulį
Į geresnį negu buvo,
Dėl jo mes alpstam
Ir verkiam mes dėl Jo.
APIE TAVE
Tavo šviesų veidą, pakeitė kiti
Tavo gerą širdį, apšmeižė visi
Tavo gerą būdą, pasisavino kiti
Tavo nuostabų pasaulį, perkuria visi
Tavo brangų laiką, pamiršo jau visi.
Tavo visą skausmą perkreipia kitaip,
Bet Tavo gražios dainos lieka atminty...
Ten, aukštai
Angelai
Mokos Maiklo šokių,
Kai numirsiu,
Aš tikiu,
Kad ir aš taip šoksiu.
Ir Jis išmokins mane
Savo šauniausių šokių.
Nežinau ką pasakyti
Trūksta žodžiū parašyti,
Ir tam skausmui išsakyti
Prireiktų šimto jūrų ašaroms išlieti
Žinau, pavėlavau,
Per vėlai tą supratau,
Ir gailiuosi aš labai
Dėl to ką padariau blogai
Vienišas Karalius
Vienišas Karalius,
Karalius, be žmonos,
Ir kamgi jam tos žmonos?
Juk dėmesio užtektinai.
Vien tik fanų ir draugų,
aplinkinių bučinių
Ašarų, riksmų,
Žodžių ir dainų.
Apie visus
Gaila man pasaulio,
Gaila fanų tų,
Kurie negerbia Maiklo,
Vadina prastesniu,
Gaila man ir Maiklo,
Ir kam tas šmeištas jam?
Gaila Jo vaikų,
Kurie liko be tėvų.
Atleidimas
Visas gėles nuskinsiu,
Po kojom Tau sunešiu,
Maldausiu atleidimo,
Ir gero žodžio Tavo.
Žinau, kad man atleisi,
Žinau aš tai ir tiek.
Tik nežinau aš kiek,
Bet, su maža viltim tikėsiu,
Kad pasaulyje kitam,
Susitiksime tikrai.
Tada ir pasakysiu kad myliu amžinai.
Kiti tavęs nemėgsta,
Apkalba visaip,
Anksčiau net nežinojau,
Ar tai tiesa ar ne.
Dabar tikrai žinau,
Beveik visi meluoja.
Ir klysta juk visi,
Bet gyditi pasaulį, juk turime visi.